apželtakis

apžéltakis, -ė smob., adj. (1), apželtãkis (2) Skr, Gs, apželtakỹs, -ė̃ (3^b) Pg, (3^a) Srv kas su dideliais antakiais: Jo piršlys buvo toks apžéltakis Rm. ║ prk. kas nepastabus: Kur tu rasi, toks apžéltakis būdamas Krž. ║ prk. netikėlis: Tą apžéltakę be peilio visi pjauna (išjuokia) Alk. Nuėjo ir negrįžta tas apželtakỹs Pg. Kas jį samdys, tokį apžéltakį! Kp.